Naujienos

2017-12-14

Kalėdos Neveronyse
2017-10-02

"Tėvų linija" telefonu 8 800 900 12
2017-10-02

Folkloro ansamblis "Viešia" kviečia prisijungti naujus narius!
2017-08-29

Kviečiame į pozityvios tėvystės mokymus
2017-08-29

Pasidalinkime
2017-07-27

Dėl būsto pritaikymo gali kreiptis visi Kauno rajono gyventojai, turintys judėjimo negalią
2017-07-27

Neprižiūrinčių savo sklypų dėmesiui
2017-06-06

Vaikų gynimo dieną Neveronys šventė taiką
2017-04-22

GAMTA MUMS PADĖKOS !!!
2017-02-20

INFORMACIJA NORINTIEMS TAPTI VAIKO GLOBĖJAIS AR ĮTĖVIAIS
2017-02-14

Parama asbestinių stogų dangos keitimui
2017-02-10

Mes visi už vaiko saugumą!
2017-02-07

Jaunime, atrask save !!!
2017-02-07

Neveroniečiai socialines problemas spręs kartu
2017-01-10

Antrinių žaliavų (mėlynųjų konteinerių) išvežimo grafikas Neveronyse
2016-12-20

Svarbi informacija 56 mikroautobuso keleiviams
2016-12-20

Kalėdiniai linkėjimai
2016-11-25

Neveronių bendruomenė turės laisvalaikio zoną
2016-11-23

Dėl gamtinių dujų tinklų įvedimo Neveronyse
2016-11-14

Projektas įvykdytas
2016-11-08

KAUNO RAJONAS – VĖL SAVIVALDYBIŲ INDEKSO VIRŠŪNĖJE
2016-07-06

Neveroniečiai susibūrė tautiškai giesmei
2016-06-02

Vaikų gynimo dienos šventė Neveronyse padovanojo daug gražių akimirkų
2016-05-24

NEVERONYSE KELYNO IR DEPO NEBUS
2016-05-16

Kviečiame sekti Kauno rajono naujienas tinklalapyje www.kaunorajone.lt
2016-05-11

Neveronių komanda pakliuvo į finalą
2016-05-10

Atsinaujinusi Neveronių ambulatorija kviečia apsilankyti
2016-04-26

Padėka neveroniečiams, gražinantiems gyvenvietę
2016-03-15

Kviečiame pasimankštinti
2016-02-08

"TOPCOLOR" Informacija NEVERONIŲ bendruomenei
2016-02-05

KOKIE IŠŠŪKIAI LAUKIA KAIMO BENDRUOMENIŲ?
2016-02-05

SMURTUI - NE !!!
2016-01-17

Tvenkinys vis gražėja
2015-12-12

Tvenkinio seniūnaitija jau laukia švenčių
2015-04-30

Pakoreguotas 56 mikroautobuso maršrutas

Ekologija 

10 priežasčių, kodėl verta rūšiuoti atliekas

Iš pirmo žvilgsnio šiukšlių atsikratymas atrodo tėra tik dar vienas iš kasdieninių buities darbų: paėmei, išnešei, išmetei ir jos kažkur dingo. Tačiau ar dažnas susimąstome kur jos iš tiesų „dingo“? Galbūt visgi be reikalo ekologiškas požiūris į gyvenimą kartais ironiškai pašiepiamas ir pavadinamas dar vienu mados reikalu? Pateikiame 10 priežasčių, įrodančių, jog atliekų rūšiavimas yra daug daugiau nei XXI amžiaus mitas ar išpūstas mados burbulas:

  • Išmetamų atliekų kiekiai sparčiai auga ir artėja prie kritinės ribos, kuomet nebereiks niekur eiti norint išmesti šiukšles – mes tiesiog gyvensime jose. Rūšiavimas ir perdirbimas gali šią ribą ženkliai pastūmėti tolyn, leisdamas žemei (tuo pačiu – ir mums patiems) kiek lengviau kvėpuoti.
  • Gaminant naujus daiktus iš antrinių žaliavų ne tik saugoma gamta, bet ir taupomi jos ištekliai. O jie juk ne begaliniai.
  • Išmestas popierius nesuyra 2 metus. Plastiko pakuotės – net 200 metų. Vien šis faktas kiekvienam mūsų turėtų tapti svaria priežastimi pradėti rūšiuoti.
  • Kiekviena perdirbta popieriaus ar kartono tona išsaugo 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir pakankamai energijos tam, kad 6 menesius būtų apšildytas normalaus dydžio namas.
  • Rūšiavimas gali būti įdomus. Pavyzdžiui, renkant tuščias Tetra Pak sulčių pakuotes ir dalyvaujant www.grynossultys.lt žaidime galite laimėti privatų grupės Kastaneda koncertą savo mokykloje.
  • Kone pusė Lietuvoje perdirbamų atliekų importuojamos iš svetur! Negi negalime kiek labiau pasistengti patys?
  • Net trečdalis pasaulyje iškertamų medžių panaudojama popieriaus gamybai. Turbūt mažai kas pagalvoja, jog tą patį popierių galima perdirbti net 4-6 kartus.
  • Stiklą galima perdirbti tūkstančius kartų nei kiek nepakenkiant jo kokybei.
  • Užtenka perdirbti vos vieną stiklinį butelį ir sutaupysite energijos kiekį, kurio užteks tam, kad jūsų kompiuteris veiktų 20 minučių. Trys perdirbti buteliai – jau visa valanda.
  • Jeigu nepakeisime visuomenės požiūrio į rūšiavimą, vos per keletą metų užpildysime visus esamus sąvartynus.

Susimąstėte? Šiandien pats laikas pradėti, nes jeigu nukelsite rytdienai, būtent tos vienos dienos kada nors gali pritrūkti.

Šiukšlių rūšiavimo taisyklės 

Rūšiuojant šiukšles, turime atkreipti dėmesį į tris esminius aplinkos tausojimo etapus, sutrumpintai vadinamus trijųP taisykle: 

- Pakuočių mažinimas, - Pakartotinis panaudojimas, -Perdirbimas.  

Tai aplinkosauginės veiklos, padedančios tausoti gamtos išteklius. Siekdami sėkmingų perdirbimo rezultatų, organinės atliekos, popierius, plastikas, stiklas, metalas bei kitos, turi būti rūšiuojamos ir atskirtos nuo kitų šiukšlių.  

Pakuočių mažinimas  

Norėdami sumažinti atliekų kiekį, vadovaukimės tam tikromis taisyklėmis. Pirmiausia derėtų prisiminti, kad šis procesas prasideda jau prekybos centre, kai apsiperkama. Net nežymūs mūsų pirkinių sąrašo pakeitimai gali padėti sumažinti namuose bei už jų ribų sukuriamą šiukšlių kiekį.  

Pagrindinės taisyklės, kuriomis reikėtų remtis apsipirkimo metu:  

1. Perkame tik tai, ko iš tiesų reikia.  

Atsirinkime tai, kas netaptų beprasmiškais, nepanaudojamais pirkiniais.  

2. Perkame rečiau, bet didesniais kiekiais.  

Reguliariai naudojamus produktus stengiamės įsigyti stambesnėse pakuotėse, išvengiant augančio mažesnių įpakavimų skaičiaus.  

3. Renkamės tas produktų pakuotes, kurios gali būti perdirbamos.  

Pavyzdžiui, vietoj skardinių perkame plastikinius butelius, vietoj vienkartinių baterijų – kraunamas.  

4. Perkame funkcionalius produktus.  

Pavyzdžiui, vietoj daugelio skirtingų buities tvarkymo priemonių, renkamės universalias, daug kur pritaikomas.  

Dar vienas svarbus aspektas šiukšlių perdirbimo procese yra pastangos mažinti nuodingų, rizikingų produktų kiekį. Šiai kategorijai priskiriama produkcija privalo būti kontroliuojama, nes daugeliu atveju ji negali būti perdirbama dėl sudėtyje esančių kenksmingų cheminių medžiagų. Egzistuoja tam tikri elgesio metodai, padedantys kovoti su nuodingų produktų plitimu:  

Pirkime netoksiškus produktus, kai tik tai yra įmanoma.  

Pristatyme tokio pobūdžio produktus į tam skirtas vietas, o ne išmeskite bet kur.  

Ieškokime saugesnių, alternatyvių produktų, kurių naudojimas padėtų sumažinti kenksmingos produkcijos plitimą.  

Pakartotinis naudojimas  

Norėdami prisidėti prie sėkmingų šiukšlių mažinimo ir perdirbimo procesų, turime kaskart apsvarstyti, ar išmetamos atliekos negali būti panaudojamos kitiems tikslams. Dauguma iš pirmo žvilgsnio nebenaudojamos produkcijos iš tiesų gali būti perdirbama ar įgyti naują paskirtį. Pakartotinis naudojimas šiuo atveju tampa viena svarbiausių taisyklių. Siūlome tokius produktų, su kuriais dažnai susiduriama, pakartotinio naudojimo variantus:  

Plastikiniai maišeliai, kurie įsigyjami prekybos centruose, namuose gali tapti šiukšlių maišais, o popieriniai – vyniojimo medžiaga ar būti panaudojami kitiems tikslams, kai reikalingas popierius.  

Vokai gali būti naudojami užrašams, pastaboms pasižymėti.  

Stikliniai indai gali tapti įvairaus pobūdžio produktų talpyklomis.  

Laikraščius, kartonines pakuotes galima naudoti kaip pakavimo medžiagą.  

Seni drabužiai namuose gali tapti naujais gaminiais – pagalvių užvalkalais, servetėlėmis ir kita.  

Padangos turi būti pristatytos į jų surinkimo vietas arba gali būti kūrybingai panaudojamos namuose – pavyzdžiui, kaip sūpynės mažiems vaikams.  

Medienos gaminiai gali būti naudojami kaip malkos.  

Sena elektros įranga gali būti aukojama labdaros organizacijoms, o ne išmetama.  

Komposto dėžučių naudojimas suteikia galimybę kai kurias atliekas paversti augalinėmis trąšomis. 

__________________________________________________________

KOMPOSTUOKIME!!!!

Kaip kompostuoti

Komposto ruošimui  tinka visos biologiškai skaidžios atliekos: sodo ir daržo augmenija, šienas,  šiaudai, nupjauta žolė, lapai, smulkios medžių ir krūmų šakelės, pjuvenos,  vandens telkinių augmenija ir dumbliai, dalis virtuvės atliekų, arbatos, kavos  tirščiai.

Ką tik nupjautą žolę  prieš dedant į kompoto krūvą, reikėtų   padžiovinti arba sumaišyti ją su stambesnėmis žaliosiomis atliekomis. Ką  tik nupjauta ir sukrauta į krūvą žolė gali pradėti rūgti ir dėl to sulėtės ar  visiškai sustos komposto gamybos procesas.

Piktžoles su  subrendusiomis sėklomis prieš dedant į komposto dėžę reikėtų palaikyti saulės  atokaitoje uždengus skaidria plėvele. Taip sėklos perkais sušus ir praras  daigumą.

Rudenį nukritusių  medžių lapų nerekomenduojama krauti sluoksniais ar į vieną krūvą. Kad jie  nesukristų ir nesuliptų į vientisą masę, reikėtų lapus padžiovinti ir sumaišyti  su kitomis atliekomis.

Kompostavimo būdai

Yra daugybė kompoto  gamybos būdų, tačiau juos galima suskirstyti į tris pagrindinius: šaltas  komposto ruošimas; karštas komposto ruošimas; komposto ruošimas sliekų pagalba.

Šaltas komposto  ruošimo būdas yra paprasčiausias ir lengviausias, tačiau ilgiausiai trunkantis.  Priklausomai nuo komposto vartymo dažnumo, kompostas susidaro per vienus ar  dvejus metus. Komposto viduje temperatūra pakyla daugiausiai iki 40 C laipsnių.  Todėl į tokį kompostą nerekomenduojama dėti sergančių augalų ir piktžolių su  subrendusiomis sėklomis, nes temperatūra nebus pakankama sunaikinti ligų  sukėlėjus ir sėklų gyvybingumą.

Karštasis  kompostavimo būdas yra sudėtingesnis, reikalaujantis daugiau priežiūros ir  žinių. Šiuo būdu kompostą galima pasigaminti per 6 savaites ar net keletą  dienų. Šiuo būdu rekomenduojama kompostuoti lengviau yrančias medžiagas,  nepatartina dėti medžių ir krūmų šakelių, medienos drožlių - jos gali nespėti  suirti. Komposto krūvą būtina dažniau vartyti, aeruoti. Komposto viduje  temperatūra pakyla iki 70 C laipsnių. Greitesniam komposto paruošimui gali būti  naudojami įvairūs mikroorganizmų dauginimąsi skatinantys priedai.

Kompostą gaminant  sliekų pagalba gaunamas vermikompostas (biohumusas).

Sliekai mechaniškai  suardo lapus, medieną, chemiškai perdirba augalinių ląstelių struktūras,  mineralizuoja organiką. Jie perdirba mėšlą, šiaudus, šakeles, medžių,  neturinčių dervų, pjuvenas, virtuvės atliekas, lapus, žoles, augalų atliekas,  popieriaus atliekas ir pan. Sliekai susmulkina atliekas iki pastos būklės,  sudaro sąlygas įvairiems mikroorganizmams, stabdantiems patogeninių bakterijų,  tarp jų salmonelės, veiklą, vystytis. Per vieną sezoną (180 parų) pusė  kilogramo sliekų, iš vienos tonos atliekų pagamina 500-600 kg biohumuso. Viena  tona biohumuso atstoja 20 tonų įprastinio mėšlo.

Kompostavimo įranga

Namų sąlygomis  komposto gamybai galima naudoti specialius komposterius arba  paprasčiausiai  patiems pasigaminti  komposto dėžę. Komposto dėžė turi būti dviejų skyrių, į pirmąjį kraunamos  naujos atliekos, antrajame skyriuje - bręstantis kompostas. Kompostinės dėžės  dugnas turėtų būti laidus vandeniui, apačioje būtina įrengti ventiliacijos  angas.  Dėžės aukštis turėtų būti iki 1  m  aukščio, kad patogu būti maišyti  kompostą, dėžė būtinai turi turėti dangtį. Kompostinę dėžę rekomenduojama  statyti pavėsyje, kad nekaitintų tiesioginiai saulės spinduliai.

Kaip kompostuoti

Komposto dėžės dugne  paklojamas medžio skiedrų, smulkių šakelių, šaknų sluoksnis. Tuomet užpilamas  sodo ir daržo augalinių atliekų ir drėgmę sulaikančių medžiagų (durpių,  pjuvenų, susmulkintų šakų)sluoksnis. Tai užtikrina oro patekimą į kompostą.

Prieš dedant į  komposto dėžę,  stambesnes atliekas  reikėtų susmulkinti. Virtuvės atliekas reikia sumaišyti su augalų atliekomis,  sausas atliekas - su šlapiomis, smulkias - su stambiomis. Į kompostą  rekomenduojama įdėti keletą stambesnių šakelių, kurios neleis atliekoms  susislėgti.

Kopmostavimosi  procesas vyksta greičiau ir geriau jei yra kuo įvairesnės atliekų rūšys. Į  naują kompostą galima įdėti šiek tiek jau pagaminto komposto, tai pagreitins  mikroorganizmų dauginimąsi.

 Komposto masė neturi būti per daug suslėgta ir  šlapia, tačiau neturi būti ir per daug puri. Kompostuojamos atliekos turi būti  drėgnos, tačiau ne tiek, kad jas paspaudus imtų lašėti vanduo.

Komposto masę reikia  bent kartą per savaitę vartyti, tai pagerina aeraciją, kompostas pernelyg  nesutankėja, padeda išvengti muselių. Komposto masę būtina kartas nuo karto  sudrėkinti.

Subrendęs ir  tinkamas naudoti kompostas yra vienalytės struktūros, tamsios  spalvos, panašus į dirvožemį.