Naujienos

2017-12-14

Kalėdos Neveronyse
2017-10-02

"Tėvų linija" telefonu 8 800 900 12
2017-10-02

Folkloro ansamblis "Viešia" kviečia prisijungti naujus narius!
2017-08-29

Kviečiame į pozityvios tėvystės mokymus
2017-08-29

Pasidalinkime
2017-07-27

Dėl būsto pritaikymo gali kreiptis visi Kauno rajono gyventojai, turintys judėjimo negalią
2017-07-27

Neprižiūrinčių savo sklypų dėmesiui
2017-06-06

Vaikų gynimo dieną Neveronys šventė taiką
2017-04-22

GAMTA MUMS PADĖKOS !!!
2017-02-20

INFORMACIJA NORINTIEMS TAPTI VAIKO GLOBĖJAIS AR ĮTĖVIAIS
2017-02-14

Parama asbestinių stogų dangos keitimui
2017-02-10

Mes visi už vaiko saugumą!
2017-02-07

Jaunime, atrask save !!!
2017-02-07

Neveroniečiai socialines problemas spręs kartu
2017-01-10

Antrinių žaliavų (mėlynųjų konteinerių) išvežimo grafikas Neveronyse
2016-12-20

Svarbi informacija 56 mikroautobuso keleiviams
2016-12-20

Kalėdiniai linkėjimai
2016-11-25

Neveronių bendruomenė turės laisvalaikio zoną
2016-11-23

Dėl gamtinių dujų tinklų įvedimo Neveronyse
2016-11-14

Projektas įvykdytas
2016-11-08

KAUNO RAJONAS – VĖL SAVIVALDYBIŲ INDEKSO VIRŠŪNĖJE
2016-07-06

Neveroniečiai susibūrė tautiškai giesmei
2016-06-02

Vaikų gynimo dienos šventė Neveronyse padovanojo daug gražių akimirkų
2016-05-24

NEVERONYSE KELYNO IR DEPO NEBUS
2016-05-16

Kviečiame sekti Kauno rajono naujienas tinklalapyje www.kaunorajone.lt
2016-05-11

Neveronių komanda pakliuvo į finalą
2016-05-10

Atsinaujinusi Neveronių ambulatorija kviečia apsilankyti
2016-04-26

Padėka neveroniečiams, gražinantiems gyvenvietę
2016-03-15

Kviečiame pasimankštinti
2016-02-08

"TOPCOLOR" Informacija NEVERONIŲ bendruomenei
2016-02-05

KOKIE IŠŠŪKIAI LAUKIA KAIMO BENDRUOMENIŲ?
2016-02-05

SMURTUI - NE !!!
2016-01-17

Tvenkinys vis gražėja
2015-12-12

Tvenkinio seniūnaitija jau laukia švenčių
2015-04-30

Pakoreguotas 56 mikroautobuso maršrutas

Socialinė rūpyba

Besilaukiančioms kūdikio moterims ir šeimoms auginančioms vaikus

Parama nėščiai moteriai

Nėščiai moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės pašalpos, iki numatytos gimdymo datos likus 70 kalendorinių dienų skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio (260 Lt) vienkartinė išmoka.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

1. prašymas;
2. asmens tapatybės dokumentas (Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė, arba Lietuvos Respublikos pasas, arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
3. sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie nėštumą;
4. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas (jei turi) ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus pažyma, kad moteriai nėra paskirta ir nemokama motinystės pašalpa, jeigu savivaldybės administracija nėra sudariusi asmens duomenų teikimo sutarties su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

Gimus vaikui

Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (1430 Lt) vienkartinė išmoka.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

1. prašymas;
2. asmens tapatybės dokumentas;
3. vaiko gimimo liudijimas arba civilinės metrikacijos skyriaus išduotas dokumentas, kai vaiko gimimo liudijimas neišduodamas*.

Įvaikintam vaikui

Įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, kad jau buvo išmokėta išmoka gimusiam vaikui, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (1430 Lt) vienkartinė išmoka.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

  1. prašymas;
  2. asmens tapatybės dokumentas ir vaiko gimimo liudijimas*;
  3. teismo sprendimas įvaikinti.

Išmoka vaikui

1. Bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (97,5 Lt) išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (525 Lt).
2. Bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio (52 Lt) išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (525 Lt):

  • kai vaikas yra      nuo 2 iki 7 metų;
  • kai vaikas yra      nuo 7 iki 18 metų, jeigu bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) šeimoje      globoja tris ar daugiau vaikų. Išmoka vaikui mokama, kol kiekvienam vaikui      sukaks 18 metų, jeigu vyresni kaip 18 metų vaikai mokosi pagal bendrojo      ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai      kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės      studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos      programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip      iki jiems sukaks 24 metai.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

1. prašymas;
2. asmens tapatybės dokumentas;
3. vaiko (vaikų) gimimo liudijimas (liudijimai)*;
4. mokyklos pažyma, jeigu vyresnis kaip 18 metų asmuo mokosi*.

Išmoka vaikui neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

1. nepilnametis yra emancipuotas;
2. nepilnametis yra susituokęs;
3. nepilnametis yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam LR baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, - kol neišnyksta nurodytos aplinkybės.

Tais atvejais, kai vaiko tėvai dirba ar gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, teisė į išmoką vaikui nustatoma vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemos koordinavimo reglamentais.

Internetiniame puslapyje http://ec.europa.eu/employment_social/spsi/missoc_en.htm pateikta informacija apie kiekvienos Europos Sąjungos valstybės socialines išmokas. Galima rasti informaciją ne tik apie tai, kokia išmoka priklauso šeimai, bet yra aprašytos ir pagrindinės sąlygos išmokai gauti bei nurodytų išmokų dydžiai.     

    Privalomosios pradinės karo tarnybos kario šeimai

Kiekvienam privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui jo tėvo tarnybos laikotarpiu skiriama 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio (195 Lt) išmoka per mėnesį. 

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

1. prašymas;
2. asmens tapatybės dokumentas;
3. karinio vieneto, kuriame privalomosios pradinės tarnybos karys atlieka tarnybą, išduotą pažymą apie atliekamą privalomąją pradinę karo tarnybą.

* Pažymėtų dokumentų pateikti nereikia, jeigu pareiškėjo prašyme skirti išmoką nurodyti duomenys yra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kituose registruose ar valstybės informacinėse sistemose

Kas, kur ir kada gali kreiptis dėl išmokų vaikams?

Dėl išmokų gali kreiptis vienas  iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų, globėjas (rūpintojas).

Dėl išmokų už vaikus reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę. Jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturima - į savivaldybę, kurioje gyvenama.

Dėl išmokos vaikui, išmokos privalomosios tarnybos kario vaikui galima kreiptis nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Jei šeima kreipsis vėliau, priklausanti jai išmoka bus paskirta ir sumokėta nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.

Dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui, įregistravus vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje ir deklaravus vaiko gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.

Dėl vienkartinės išmokos  įvaikintam vaikui reikia kreiptis  ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko įvaikinimo dienos.

Dėl vienkartinės išmokos nėščiai moteriai reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sveikatos priežiūros įstaigos pažymos išdavimo dienos.

 Piniginė socialinė parama ir kompensacijos

 

Nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama piniginė socialinė parama:

  • socialinė pašalpa;
  • būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei išlaidų karštam      vandeniui kompensacijos.

Kas yra laikoma šeima?

Šeima – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų.

Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys per laikotarpį nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.

Į globėjų  (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, neįskaitomi. 

Kas laikomas vienu gyvenančiu asmeniu?

Vienas  gyvenantis  asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs asmuo, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vaikai yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.

Kada šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą?

Šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:

  1. šeimos nariai / asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
  2. nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės      normatyvo;
  3. pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (350 Lt) (toliau      – VRP) šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui;
  4. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis      asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
  • vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį      pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios      darbo laiko trukmės arba dirba ne visą nustatytą darbo laiką, o jiems      darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba      minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam      darbui;
         nedirba, nes:
  • mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo      švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose iki jiems sukaks 24 metai bei      laikotarpiu nuo dieninės bendrojo lavinimo mokyklos baigimo dienos iki tų      pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;
  • yra senatvės pensijos amžiaus arba gauna bet kokios rūšies pensiją,      pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas      netekus 45–55 procentų darbingumo (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005      m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) bei našlių ar      našlaičių pensijas;
  • yra bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką       arba mokymosi laikotarpiu – mokymosi stipendiją, arba dirbantys viešuosius      ar Užimtumo fondo remiamus darbus;
  • yra ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo      biržoje; 
  • slaugo vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa      (rūpyba) šeimoje, šeimos narį, artimą savo ar sutuoktinio giminaitį, jei      jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės      kompensacijos arba jie pripažinti neveiksniais; 
  • ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos      stacionare arba ne trumpiau kaip vieną mėnesį turi nedarbingumo      pažymėjimą;
  • yra nėščia moteris, kuriai yra likę 70 kalendorinių dienų iki      numatomos gimdymo datos;
  • teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kuriems iki      senatvės pensijos amžiaus sukakties likę ne daugiau kaip 5 metai; 
  • yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius      nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo:
        
    - baigę formaliojo švietimo įstaigų dieninius skyrius abiturientai ir      absolventai;

         - netekę 45–55 procentų darbingumo asmenys (III grupės invalidai);
         - asmenys, kuriems buvo nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis,      nustatyto neįgalumo arba darbingumo lygio terminui pasibaigus;
         - motina (tėvas) arba globėja (globėjas) jos (jo) auginamam vaikui sukakus      3 metams;
         - asmenys, dirbę pagal laikinąją ar patarnavimo (ne trumpiau kaip 1 mėnuo)      terminuotą, sezoninę darbo sutartį, šiai sutarčiai pasibaigus;
         - asmenys, slaugę šeimos narį, vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka      nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, arba artimąjį savo ar sutuoktinio      giminaitį, kuriems buvo nustatytas nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros)      būtinumas ar jie buvo pripažinti neveiksniais;
         - iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys;
  • motina (tėvas) arba globėja (globėjas) namuose augina:
         - nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų;
         - bent vieną nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų, kai šeimoje      auginami 3  ir daugiau vaikų iki 14 metų;
         - pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8      metų  arba dėl to, kad nėra vietų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose      arba šeima gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu      nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos; 
  • motina arba tėvas, kai vieno iš jų nėra arba jis (ji) dėl ligos,      neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti      vaiko (vaikų), augina namuose vaiką (vaikus) iki 14 metų ir dirba šeimai      nuosavybės teise priklausančius ar išsinuomotus ne mažiau kaip 2 hektarus      žemės ūkio naudmenų; 
  • vaikai  nuo 16 iki 18 metų:
         - dirba (netaikant jiems darbo trukmės bei darbo užmokesčio dydžio      reikalavimų);
         - mokosi (baigus jas iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.);
         - yra neįgalūs;
         - yra įsiregistravę darbo biržoje;
         - nėštumo metu.

Kai kurioms šeimoms taikomos papildomos sąlygos:

auginančių vaikus iki 18 metų nesusituokusių asmenų, nutraukusių santuoką ar gyvenančių skyrium sutuoktinių šeimos teisę į socialinę pašalpą turi:

  • sudarius teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta      tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismui priteisus šiam vaikui       išlaikymą;
  • tėvystės nustatymo, vaiko  išlaikymo priteisimo bylos      nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

Šeima, kuri nėra sudariusi teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ar išlaikymas nebuvo priteistas, turi teisę gauti kompensacijas, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai).

Kada šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas (toliau - kompensacijos)?

Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:

  1. šeimos / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto      vertės normatyvo; 
  2. išlaidos už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų      energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus      normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio      asmens pajamų ir VRP šeimai / asmeniui dydžio;
  3. išlaidos už faktinį šalto vandens, bet ne didesnį už nustatytą normatyvą,      viršija 2 procentus šeimos / asmens pajamų;
  4. išlaidos už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar      kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus,      viršija 5 procentus šeimos / asmens pajamų;
  5. įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį su      energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies      įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų      šeimos  / asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs padengti įsiskolinimą;
  6. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis      asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš socialinei      pašalpai gauti nurodytų sąlygų.

Koks socialinės pašalpos dydis?

Socialinė pašalpa šeimai / asmeniui sudaro 90 procentų skirtumo tarp VRP šeimai / asmeniui ir vidutinių šeimos / asmens pajamų per mėnesį. 

 

Pavyzdys:

Socialinės pašalpos dydžio apskaičiavimas

((šeimos narių skaičius x VRP šeimai / asmeniui) –  šeimos vidutinės pajamos) x 0,9  = socialinės pašalpos dydis per mėn.

  • jei vienas gyvenantis asmuo neturi jokių pajamų, socialinė pašalpa      jam apskaičiuojama :
         (1 žm. x 350 Lt – 0 Lt)x 0,9 = 315 Lt per mėn.
  • jei šeimą sudaro 5 šeimos nariai, t.y. du suaugę ir trys vaikai (2,      6 ir 12 metų): vidutinės šeimos pajamos per mėnesį – 957 Lt       (darbo užmokestis – 710 Lt,  išmoka vaikui iki 3 metų 143 Lt,      kitiems 2 vaikams po 52 Lt), socialinė pašalpa šiai šeimai apskaičiuojama:
         ((5 žm. x 350 Lt) – 957 Lt)x0,9 = 713,7 Lt per mėn.

Koks kompensacijų dydis?

Šeimai / asmeniui kompensuojama:

  • išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą      normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne      didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos      pajamų ir VRP šeimai dydžio;
  • išlaidų už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį      už normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos / asmens pajamų;
  • išlaidų už karšto vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar      kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis,       viršijanti 5 procentus šeimos / asmens pajamų.

1 Pavyzdys: vienas gyvenantis, gaunantis socialinę pašalpą asmuo 

Vienas gyvenantis, įsiregistravęs darbo biržoje bedarbis, neturintis kitų pajamų, gauna 315 Lt socialinę pašalpą (350 Lt x 0,9 =315Lt).

Asmuo gyvena 36 m2

Asmens pajamos – 315 Lt.

Normatyvai kompensacijoms jam apskaičiuoti:

38  m2  - būsto naudingojo ploto normatyvas;

1,5 m3  - karšto vandens;

2    m3 - šalto vandens ir nuotekų;

Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiam asmeniui reikėtų mokėti: 36 m2 x 6,3 Lt/ m2 = 226,8 Lt. 

Kompensacijų apskaičiavimas 

  • Už būsto šildymą: Neturinčiam      kitų pajamų ir gaunančiam tik socialinę pašalpą asmeniui kompensuojamos      visos išlaidos už būsto šildymą (226,8 Lt), nes jo pajamos (315      Lt) yra mažesnės už VRP vienam asmeniui (350 Lt).
  • Už karštą vandenį: 5 proc.      asmens pajamų sudaro 315 Lt x 0,05 = 15,75 Lt. Todėl už  1,5 m3  jam tektų mokėti 15,75 Lt, o likusi      mokesčio dalis bus kompensuojama.
  • Už šaltą vandenį: 2 proc.      asmens pajamų sudaro 315 Lt x 0,02 = 6,3 Lt.

Todėl už 2 m3 šalto vandens teks mokėti 6,3 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.

 

2 Pavyzdys: 4 asmenų šeima, kurios dirbantis tėvas gauna MMA, nedirbanti motina augina du priešmokyklinio amžiaus vaikus. 

Šeima gyvena 74 m2 ploto bute;

Šeimos pajamos – 668,48 Lt. 

Normatyvai kompensacijoms šiai šeimai apskaičiuoti:

74  m2  (38 m2 vienam asmeniui + po 12 m2 kiekvienam kitam šeimos nariui) - būsto naudingojo ploto normatyvas;

6    m3  - karšto vandens;

8    m3 - šalto vandens ir nuotekų; 

Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti 74 m2 x 6,3 Lt = 466,2 Lt 

Kompensacijų apskaičiavimas 

  • Už būsto šildymą: Šeimai      kompensuojamos visos išlaidos už būsto šildymą (466,2 Lt), nes jos      pajamos (668,48 Lt) per mėnesį yra mažesnės už VRP šeimai dydį (350      Lt x 4 žm. = 1400 Lt).
  • Už karštą vandenį: 5 proc. šeimos      pajamų sudaro 668,48 Lt x 0,05 = 33,42 Lt.Todėl už 6 m3  karšto vandens šeimai teks mokėti 33,42      Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
  • Už šaltą vandenį: 2 proc. šeimos      pajamų sudaro 668,48 Lt x 0,02 = 13,37Lt.Todėl už 8 m3 šalto      vandens teks mokėti 13,37 Lt, o likusi mokesčio dalis bus      kompensuojama. 

3 Pavyzdys: 2 pensininkų šeima, kai kiekvienas iš jų gauna valstybinio socialinio draudimo bazinę pensiją (po 360 Lt). 

Šeima gyvena 50 m2 ploto bute;

Šeimos pajamos – 720 Lt. 

Normatyvai kompensacijoms šiai šeimai apskaičiuoti:

50 m2 (38 m2 vienam asmeniui + 12 m2 kitam šeimos nariui) - būsto naudingojo ploto normatyvas;

3    m3  - karšto vandens;

4    m3 - šalto vandens ir nuotekų; 

Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti 50 m2 x 6,3 Lt = 315 Lt 

Kompensacijų apskaičiavimas 

  • Už būsto šildymą: 20 proc.      skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai sudaro ((720 Lt – (350 Lt x 2      žm.)) x 0,20 = 4 Lt. Šią sumą šeima už būsto šildymą turės mokėti      pati. Likusi būsto šildymo išlaidų dalis - 315 Lt – 4 Lt = 311 Lt      bus kompensuojama.
  • Už karštą vandenį: 5 proc.      šeimos pajamų sudaro 720 Lt x 0,05 = 36 Lt.

Todėl už 3 m3  karšto vandens šeimai tektų mokėti 36 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.

  • Už šaltą vandenį: 2 proc.      šeimos pajamų sudaro 720 Lt x 0,02 = 14,4 Lt. Todėl už 4 m3 šalto      vandens teks mokėti 14,4 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama. 

4 Pavyzdys: 2 pensininkų šeima, kai kiekvienas iš jų gauna vidutinę valstybinio socialinio draudimo pensiją (po 830 Lt). 

Šeima gyvena 50 m2 ploto bute;

Šeimos pajamos – 1660 Lt. 

Normatyvai kompensacijoms šiai šeimai apskaičiuoti:

50  m2 (38 m2 vienam asmeniui + 12 m2 kitam šeimos nariui) - būsto naudingojo ploto normatyvas;

3    m3  - karšto vandens;

4    m3 - šalto vandens ir nuotekų; 

Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti 50 m2 x 6,3 Lt = 315 Lt 

Kompensacijų apskaičiavimas 

  • Už būsto šildymą: 20 proc.      skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai sudaro ((1660 Lt – (350 Lt x 2      žm.)) x 0,20 = 192 Lt, t. y. šią sumą, šeima už būsto šildymą turės      mokėti pati. Likusi būsto šildymo išlaidų dalis - 315 Lt – 192 Lt = 123      Lt bus kompensuojama.
  • Už karštą vandenį: 5 proc.      šeimos pajamų sudaro 1660 Lt x 0,05 = 83 Lt.Todėl už 3 m3  karšto vandens šeimai tektų mokėti 83 Lt,      o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
  • Už šaltą vandenį: 2 proc.      šeimos pajamų sudaro 1660 Lt x 0,02 = 33,2 Lt.Todėl už 4 m3 šalto      vandens teks mokėti 33,2 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama. 

Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų?

Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą. 

Kokius dokumentus reikia pateikti? 

Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti:

  1. Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos      narių veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną      informaciją;
  2. Pažymos apie šeimos narių pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius      iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio,      nuo kurio prašoma skirti paramą);
  3. Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai      skirti. 

Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos?

Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas – paraiška, pirmos dienos, jei kreipimosi metu šeimos nariai / asmuo turi teisę į šią pašalpą.
 
Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima / asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesius, jei kreipimosi metu ir tą laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę jas gauti.

Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima /asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į paramą, arba šios paramos dydis pasikeis.

Kokios pajamos įskaitomos į pajamas skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?

Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos / asmens pajamas įskaitomos šios šeimos narių gaunamos pajamos:

  • su darbo santykiais susijusios pajamos, išskyrus mokinių,      besimokančių dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar profesinio mokymo      įstaigose pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo      programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, su darbo santykiais susijusios      pajamos, ir autorinis atlyginimas;
  • pensijos ir pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar      priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas;
  • dividendai, palūkanos;
  • individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis      veikla pagal verslo liudijimą;
  • pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio      naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
  • išmokos žemės ūkio veiklai;
  • piniginės lėšos,  gautos vaikui išlaikyti (alimentai);
  • kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus transporto      išlaidų kompensacijas neįgaliesiems, kompensacijas donorams;
  • išeitinės  išmokos;
  • ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės      (tėvystės) pašalpa;
  • turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant netekto      darbingumo kompensaciją);
  • labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 VRP      dydžius;
  • gautos dovanų ar paveldėtos piniginės lėšos;
  • turto pardavimo, išskyrus įskaitomas į turtą, ar nuomos pajamos;
  • loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
  • kitos faktiškai gaunamos pajamos.

Pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas bei vaikui išlaikyti sumokamas sumas (alimentus).

Skiriant šeimai /asmeniui socialinę pašalpą, į šeimos / asmens pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei kompensacijos.

Kaip apskaičiuojamos vidutinės šeimos / asmens pajamos socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti?

Šeimos / asmens pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos:

  • pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama      parama, pajamas;
  • pagal mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas, jei tą mėnesį      bent vieno šeimos nario / asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3      praėjusiais mėnesiais pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė      išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos      išmokos. Ši tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio,      nuo kurio skiriama parama, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija,      vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta      nutraukus darbo sutartį, išeitinė  išmoka atleidžiamam iš pareigų      valstybės  tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės      pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už      du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.

Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių  vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio  pajamas.

Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių VRP dydį.

Jeigu viena iš būste gyvenančių šeimų /asmenų, už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena iš šių šeimų / asmenų.

Kokie normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti?

  • būsto naudingojo ploto normatyvas kiekvienai šeimai: vienam iš būste      gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių / asmeniui – 38 kvadratiniai      metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų.
  • karšto vandens – 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui / asmeniui      per mėnesį.
  • šalto vandens ir nuotekų – 2 kubiniai metrai vienam šeimos nariui /      asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama      centralizuotai tiekiama šiluma, arba 3,5 kubinio metro vienam šeimos      nariui / asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos      kitos energijos ar kuro rūšys.

Kas įskaitoma į turtą skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?

Skiriant  socialinę pašalpą ir kompensacijas, į turtą  įskaitomas šis šeimos  narių  /asmens nuosavybės teise turimas turtas:

  • statiniai (gyvenamosios paskirties pastatai (butai ir namai)) bei      negyvenamosios paskirties pastatai (sodo nameliai, pagalbinio ūkio      pastatai), nebaigti statyti statiniai;
  • privalomos  registruoti transporto priemonės ir žemės ūkio      technika;
  • žemė (namų valdos žemė, žemės ar miškų ūkio paskirties žemė,      įskaitant užimtą vandens telkinių);
  • gyvuliai,  paukščiai,  žvėreliai, bičių šeimos, jeigu      jų  bendra vertė viršija 4000 litų;
  • akcijos,  obligacijos,  vekseliai, vertybiniai popieriai,      pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų;
  • meno  kūriniai,  brangakmeniai,  juvelyriniai      dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2000 litų;
  • piniginės  lėšos,  turimos  bankuose ir ne      bankuose,  jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų;
  • paskolos, jeigu jų bendra suma  viršija 2000 litų, išskyrus      valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams;
  • kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jei jų      bendra suma viršija 2000 litų;
  • valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą      bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.

Į  šeimos / asmens turtą  įskaitoma  per praėjusį  laikotarpį  nuo paskutinio duomenų apie  turimą turtą pateikimo  perleisto nuosavybėn kitam asmeniui turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip naujai nuosavybėn įsigytas turtas ar gautos piniginės lėšos.

Kaip apskaičiuojama turimo turto vertė?

Savo turimą turtą pareiškėjas pirmiausia turi nurodyti prašyme-paraiškoje.
Viso turimo turto vertė apskaičiuojama savivaldybėje sumuojant visų šeimos narių turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 4000 Lt), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.

Kaip nustatomas turto vertės normatyvas?

Turto vertės normatyvas šeimai / asmeniui nustatomas susumuojant nekilnojamojo turto vertės normatyvą (į jį įskaitoma būsto vertė ir žemės sklypų vertė) šeimai / asmeniui ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą, kuris yra 45 VRP dydžiai vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui /asmeniui (15750 Lt),  30 VRP dydžių kiekvienam kitam vyresniam  kaip 18 metų šeimos nariui (10500 Lt) ir 15 valstybės VRP dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų  (5250 Lt).

Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vertės normatyvas nustatomas tam tikro nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš to turto vidutinės rinkos vertės (turto vidutinės rinkos kainas tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti ir skelbia „Valstybės žiniose“).

Kokio dydžio yra nekilnojamojo turto normatyvai?

Būsto normatyvas yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių / asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui.

Žemės sklypo normatyvai šeimai / asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

  • namų valdos žemės sklypo ploto : miestuose – 6 arai, miesteliuose ir      kaimuose – 25 arai;
  • žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro      (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai,      miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
  • didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės      sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės      sklypo ploto – 3,5 hektaro.

Pavyzdys:

2 asmenų šeima gyvena daugiabučiame name Vilniuje.

Šios šeimos turto vertės normatyvas apskaičiuojamas taip:

  1. Normatyvinis būsto plotas sudaro: 60 m² +15 m² = 75 m²
  2. Būsto vertės normatyvas gaunamas normatyvinį būsto plotą padauginus      iš  vidutinės būsto kainos      Vilniuje:                                                                          75 m² x 3188 Lt/ m² = 239 100  Lt.
  3. Kadangi šeimai, neturinčiai  žemės sklypo, taikomas žemės      sklypo normatyvas, šiai šeimai, gyvenančiai mieste, jis sudaro: 6a x 14890      Lt/a= 89 340 Lt.
  4. Nekilnojamo turto vertės normatyvas gaunamas sumuojant būsto ir      žemės sklypo vertės normatyvą: 239 100 Lt + 89 340 Lt = 328 440 Lt.
  5. Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų      normatyvas šiai šeimai sudaro: 45x 350 Lt + 30x 350 Lt      = 26250 Lt 
  6. Turto vertės normatyvas gaunamas sumuojant nekilnojamojo ir      kilnojamojo turto vertės normatyvus: 328 440 Lt + 26250 Lt      = 354690 Lt

Jei šeimos turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, ji turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.

Kokiais kitais atvejais gali būti skiriama piniginė socialinė parama?

Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities tyrimo aktą, savivaldybei suteikta teisė:

  1. skirti socialinę pašalpą, jei šeimos arba vieno gyvenančio asmens      pajamos yra mažesnės už VRP šeimai / asmeniui, tačiau nuosavybės teise      turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą arba šeimos narys /      asmuo neatitinka įstatymo keliamų sąlygų;
  2. skirti kompensacijas, jei išlaidos už būsto šildymą, už faktinį      šalto vandens ir karšto vandens kiekį, atitinka nustatytus kompensuojamus      dydžius, tačiau nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės      normatyvą arba šeimos narys / asmuo neatitinka įstatymo keliamų sąlygų;
  3. skirti kompensacijas už didesnį, negu nustatytas, būsto ploto      normatyvą;
  4. skirti socialinę pašalpą šeimai, kuri dėl vaiko materialinio      išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą,      bet tėvystė nebuvo nustatyta ir išlaikymas nebuvo priteistas.

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; padengiamas įsiskolinimas už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir šalto vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos  būsto išlaikymo išlaidos ir kita).

Vienkartinės pašalpos

Vienkartinė pašalpa skiriama skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais. Pašalpos dydį bei skyrimo tvarką nustato savivaldybės.

Kam galima apskųsti savivaldybės sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo?

Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo gali  būti skundžiamas: savivaldybės administracijos direktoriui, administracinių ginčų komisijai, apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Parama vaikams netekusiems tėvų globos

Vaikui, kuriam nustatyta globa ar rūpyba (globojamam šeimoje, šeimynoje, nevyriausybinėje, valstybinėje ar savivaldybės vaikų globos institucijoje (įstaigoje)): 

  • kiekvienam vaikui (globojamam šeimoje, nevyriausybinėje,      valstybinėje ar savivaldybės vaikų globos institucijoje (įstaigoje)) jo      globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama4 bazinių socialinių išmokų dydžio (520 Lt) globos (rūpybos) išmoka. Kai      globojamam vaikui mokama našlaičio pensija ir (arba) periodinė išmoka jo      išlaikymui (alimentai), globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui      tarp 4 bazinių socialinių išmokų dydžio ir šių išmokų dydžio.
  • nuo 2009 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui, kuriam nustatyta globa ar      rūpyba (globojamam šeimynoje) jo globos (rūpybos) laikotarpiu      kas mėnesį mokama 8 bazinių      socialinių išmokų dydžio (1040 Lt) globos      (rūpybos) išmoka. Kai globojamam vaikui mokama našlaičio pensija ir      (arba) periodinė išmoka jo išlaikymui (alimentai), globos (rūpybos)      išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 8 bazinių socialinių išmokų dydžio      ir šių išmokų dydžio.
  • Jeigu globojamas vaikas išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir      maistą) bendrojo lavinimo mokyklos (centro) ar profesinės mokyklos      (profesinio rengimo centro) bendrabutyje, jam skiriama 2 bazinių      socialinių išmokų dydžio (260 Lt) išmoka per mėnesį. 

Globos (rūpybos) išmoka neskiriama, jei vaikas yra sulaikytas, suimtas, atlieka bausmę, paskelbta jo paieška ar teismo pripažintas nežinia kur esančiu, bei, jei vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos. 

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:
1. prašymas; 
2. asmens tapatybės dokumentas (Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė, arba Lietuvos Respublikos pasas, arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
3. vaiko, kuriam nustatyta globa (rūpyba), gimimo liudijimas arba asmens tapatybės dokumentas;
4. dokumentai apie globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju);
5. kt. dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes (žr. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai). 

  • Be to, tais atvejais, kai globa nustatoma vaikui, kuriam dar nėra      sukakę pusantrų metų, ir jeigu vienkartinė išmoka gimus vaikui už      šį vaiką anksčiau nebuvo išmokėta, ši  11 bazinių      socialinių išmokų dydžio (1430 Lt) vienkartinė išmoka skiriama vaiko      globėjui.
  •  Nuo 2009 m. sausio 1 d. – kiekvienam globojamam      vaikui skiriama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per      mėnesį nuo gimimo, iki jam sukaks 3 metai, o globojamam (rūpinamam) vaikui      nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi pagal bendrojo lavinimo      programą, bet ne ilgiau, kaip iki jam sukanka 21 metai, skiriama 0,4      bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 

Asmeniui, pasibaigus jam nustatytai globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo: 

  • skiriama 75 bazinių      socialinių išmokų dydžio (9750 Lt) vienkartinė išmoka įsikurti. Ši išmoka grynaisiais pinigais      neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu      1 bazinės socialinės išmokos dydžio išmokos dalis, kuri gali būti      išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui. 

Vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota būstui (gyvenamosioms patalpoms) pirkti, sumokėti daliai paskolos būstui statyti arba pirkti, būsto nuomai, mokesčiams už nuomojamojo ar nuosavybės teise turimo būsto komunalines paslaugas, būstui remontuoti ar rekonstruoti, baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, vienam asmeniniam kompiuteriui įsigyti, studijų ir neformaliojo švietimo kainai padengti, žemės sklypui įsigyti. 

Vienkartinė išmoka įsikurti neskiriama, jei asmuo yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą)  valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje ir jei vaiko laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos. 

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:
1. prašymas; 
2. asmens tapatybės dokumentas;
3. dokumentai apie globos (rūpybos) nustatymą;
4. kt. dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes (žr. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai). 

  • Kas mėnesį mokama4 bazinių socialinių      išmokų dydžio (520 Lt) globos (rūpybos) išmoka, jeigu šis      asmuo toliau mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, pagal formaliojo      profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal      dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą, taip pat tuo atveju,      kai yra mirę pilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų),      mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, kaip iki asmeniui sukanka 24      metai. Ši išmoka neskiriama ir nemokama asmenims, daugiau kaip du      kartus įstojusiems į tos pačios mokyklų grupės mokyklą.
  • Kai asmuo gauna našlaičio pensiją ir (arba) periodinę išmoką jo      išlaikymui (alimentus), globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui      tarp 4 bazinių socialinių išmokų dydžių ir šių išmokų dydžio. 

Gaunantis globos (rūpybos) išmoką asmuo turi teisę gauti stipendiją pagal mokymosi rezultatus. 

  • Jeigu asmuo išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo      lavinimo mokyklos (centro) ar profesinės mokyklos (profesinio rengimo      centro) bendrabutyje, jam skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžių (260      Lt) išmoka per mėnesį. 

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:
1. prašymas; 
2. asmens tapatybės dokumentas;
3. dokumentai apie globos (rūpybos) nustatymą;
4. mokyklos pažyma apie tai, kad asmuo mokosi;
5. kt. dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes (žr. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai) 

 Kas, kur ir kada gali kreiptis dėl išmokų vaikams? 

Dėl išmokų skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų, globėjų (rūpintojų) arba pats 18 metų ir vyresnis asmuo. 

Dėl išmokų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę. Jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturima - į savivaldybę, kurioje gyvenama, išskyrus šiuos atvejus, kai: 

  • vaikas, globojamas šeimynoje ar nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje (įstaigoje), dėl išmokų skyrimo reikia kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje šeimyna ar nevyriausybinė vaikų globos institucija (įstaiga) įregistruota.
  • besimokantis ir nedirbantis asmuo, pasibaigus jam nustatytai globai (rūpybai), turi teisę gauti globos (rūpybos) išmoką, iki 2004 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai) reikia kreiptis į mokyklos administraciją, o nuo 2005 m. sausio 1 d. – į savivaldybę, kurios teritorijoje yra mokykla. 

Dėl globos (rūpybos) išmokos kreiptis galima nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Jei kreipiamasi vėliau, priklausanti išmoka paskiriama ir sumokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.
Vaiko globėjas, turintis teisę gauti vienkartinę išmoką gimus vaikui, dėl šios išmokos turi kreiptis per 6 mėnesius nuo globos nustatymo dienos. 

Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti skiriama, jei prašymą šiai išmokai skirti savivaldybės administracijai asmuo pateikė, iki jam sukako 25 metai.

 Socialinė parama mokiniams 

Socialinė parama skiriama vaikams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) (toliau vadinama – mokykla) pagal bendrojo lavinimo (pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo) ar priešmokyklinio ugdymo programas, išskyrus suaugusiųjų ugdymo programas.

Socialinė parama neskiriama vaikams, kurie mokosi ir pagal bendrojo lavinimo, ir pagal profesinio mokymo programas, taip pat vaikams, kurie yra išlaikomi valstybės arba savivaldybės finansuojamose įstaigose arba kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra skiriama globos (rūpybos) išmoka. 

Socialinės paramos mokiniams rūšys 

Nustatomos dvi socialinės paramos mokiniams rūšys: 

1. mokinių nemokamas maitinimas:

· pietūs;

· pusryčiai; 

· maitinimas mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose. 

2. parama mokinio reikmenims įsigyti. 

Kokią socialinę paramą gali gauti mokiniai? 

Priklausomai nuo šeimos gaunamų pajamų (nuo 2009 m. sausio 1 d.): 

1. mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio (525 Lt); 

2. mokiniai turi teisę į nemokamus pusryčius, nemokamus pietus ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1 VRP dydis (350Lt); 

Atsižvelgiant į šeimų gyvenimo sąlygas, mokiniams gali būti suteikta socialinė parama ir kitais savivaldybės, kurioje priimamas sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo, nustatytais atvejais: 

1. gali būti skiriami nemokami pietūs, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (700Lt); 

2. gali būti skiriami nemokami pietūs ir pusryčiai, jei pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 VRP dydžio (525 Lt). 

Mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui mažesnės nei 1,5 VRP dydžio (atskirais atvejais – 2 VRP dydžiai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose. 

Nemokamas maitinimas neskiriamas mokiniams, jei tėvai yra atleisti nuo mokesčio už vaikų maitinimą mokyklų bendrabučiuose. 

Šeimos pajamų socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiavimas 

Šeimos vidutinės mėnesio pajamos socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiuojamos pagal 3 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 straipsnyje, arba pagal kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, jei bent vieno šeimos nario pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis, palyginti su 3 praėjusiais kalendoriniais mėnesiais, pasikeitė. 

Mokinių nemokamo maitinimo vienos dienos kainų nustatymas 

Nustatant mokinių nemokamo maitinimo vienos dienos kainas, produktams įsigyti (įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriama: 

1. nuo 2,6 iki 3,6 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio (3,38-4,68 Lt) suma pietums; 

2. nuo 1,2 iki 2 procentų BSI dydžio (1,56-2,6 Lt) suma pusryčiams; 

3. nuo 6 iki 7 procentų BSI dydžio (7,8-9,1 Lt) suma maitinimui mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose. 

Mokinio reikmenų rinkinių sudarymas ir jų kainos nustatymas 

Mokinio reikmenims įsigyti (įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriama 120 procentų BSI dydžio (156 Lt) suma vienam mokiniui per kalendorinius metus. 

Jei mokinys auga socialinės rizikos šeimoje, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis. 

Socialinę paramą mokiniams administruojančios institucijos 

1. Apskričių viršininkų administracijos bei Švietimo ir mokslo ministerija administruoja mokinių nemokamą maitinimą savo įsteigtose mokyklose, o savivaldybių administracijos – mokinių nemokamą maitinimą savo įsteigtose mokyklose ir jų teritorijose įsteigtose nevalstybinėse mokyklose. 

2. Savivaldybių administracijos administruoja jų teritorijose gyvenamąją vietą deklaravusių arba gyvenančių mokinių aprūpinimą mokinio reikmenimis. 

Kas, kur ir kada gali kreiptis dėl socialinės paramos mokiniams 

Dėl socialinės paramos mokiniams pareiškėjas (vienas iš mokinio tėvų, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas) kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją, užpildydamas prašymą-paraišką socialinei paramai mokiniams gauti ir prideda dokumentus, reikalingus socialinei paramai mokiniams gauti. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas (gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius arba kreipimosi mėnesio) ir priklausomai nuo aplinkybių kitas pažymas, reikalingas socialinei paramai mokiniams gauti. 

Prašymą-paraišką dėl mokinio nemokamo maitinimo pareiškėjas gali pateikti ir mokyklos, kurioje mokinys mokosi ar kuri organizuoja dienines vasaros poilsio stovyklas, administracijai savivaldybės tarybos nustatyta kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams tvarka. 

Pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas besimokantiems mokiniams, kuriems 2008 m. buvo skirta parama mokinio reikmenims įsigyti, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki mokslo metų pabaigos skiriami nemokami pietūs ir nemokamas maitinimas 2009 metų vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose be atskiro prašymo. 

Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti nuo mokslo metų pradžios, galima kreiptis nuo tų metų liepos 1 dienos. 

Jei kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu šeima gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, pareiškėjas pateikia mokyklos ar gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai laisvos formos prašymą socialinei paramai mokiniams gauti. 

Jei socialinė parama mokiniui būtina ir mokinio tėvai, globėjai (rūpintojai) nesikreipia dėl socialinės paramos mokiniams, mokykla apie tai raštu informuoja mokinio gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir pateikia turimą informaciją, reikalingą socialinei paramai mokiniams skirti. Tokiu atveju šios paramos prašo mokykla. 

Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė parama mokiniams 

Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas: 

1. nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų pabaigos; 

2. pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki mokslo metų pabaigos; 

3. vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose. 

Parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki prasidedant mokslo metams arba mokslo metų pradžioje, bet ne ilgiau kaip iki spalio 20 d.
Sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo-paraiškos (prašymo) ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Taigi savivaldybės, siekdamos laiku priimti sprendimą dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo, gali nustatyti konkrečią datą (bet ne ilgiau kaip iki spalio 20 d.) iki kurios priimami paramai mokinio reikmenims įsigyti reikalingi dokumentai. Todėl ketinant kreiptis dėl paramos, patartina pasiteirauti savivaldybėje, kokia nustatyta paskutinė data. 

Socialinės paramos mokiniams teikimas 

Mokinių nemokamas maitinimas teikiamas toje mokykloje, kurioje mokiniai mokosi, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Valstybinių mokyklų mokinių nemokamas maitinimas teikiamas apskričių viršininkų administracijų ar Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka, o savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų mokiniams – savivaldybių tarybų patvirtinta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka. 

Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama pagal gyvenamąją vietą, vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta paramos mokinio reikmenims įsigyti tvarka. 

Nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu teikiamas mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose. 

Mokiniams vietoj nemokamo maitinimo negali būti išmokami pinigai. 

Nemokami pietūs ir pusryčiai mokyklų steigėjų nustatyta tvarka gali būti teikiami poilsio, švenčių bei atostogų dienomis per mokslo metus. 

Pakeitus mokyklą, nemokamas maitinimas naujoje mokykloje pradedamas teikti nuo pirmos mokymosi joje dienos. Ankstesnė mokykla privalo pateikti pažymą apie mokinio teisę gauti nemokamą maitinimą. 

Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama: 

1) pinigais; 

2) nepinigine forma, jeigu mokinys auga socialinės rizikos šeimoje. 

Socialinės paramos mokiniams finansavimas 

Socialinė parama mokiniams finansuojama iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, valstybės biudžete skirtų bendrųjų asignavimų apskričių viršininkų administracijoms ir Švietimo ir mokslo ministerijai, savivaldybių biudžetų lėšų, nevalstybinių mokyklų steigėjų skirtų lėšų ir įstatymų nustatyta tvarka gautų kitų lėšų. 

Sprendimų dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo apskundimas 

Sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 

 Vaikų išlaikymo fondas  

Kas yra Vaikų išlaikymo fondas? 

Vaikų išlaikymo fondas (VIF) – tai valstybės piniginės lėšos, iš kurių bus mokamos išmokos vaikams, kurie pagal teismo sprendimą arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto iš vaiko tėvo (tėvų). Išlaikymas turi būti nustatytas mokėti periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. 

VIF administruoja Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija (GVIFA) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

Ką reikia žinoti kreipiantis į GVIFA dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo gavimo  

Kas turi teisę kreiptis? 

Teisę kreiptis į GVIFA išmokoms iš VIF gauti turi vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba teismo sprendimu paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje (t. y. Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai). 

Kas turi teisę į išmoką? 

Vaikas – nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje jaunesnis nei 18 metų asmuo, taip pat vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas) ir kuris ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų. 

Kokie yra kreipimosi į GVIFA būdai? 

Paštu, siunčiant registruotu laišku prašymo ir antstolio išduotos pažymos originalus ir kitų dokumentų originalų kopijas, patvirtintas notaro arba seniūno. Tiesiogiai, pateikiant reikalingų dokumentų originalus GVIFA administracijai nustatytu darbo laiku. 

Kokius dokumentus reikia pateikti? 

  • Nustatytos formos prašymą išmokai iš VIF gauti. Kiekvienam vaikui      pildomas atskiras prašymas. Prašymo formą galima rasti šiame puslapyje.      Prašymas gali būti pildomas vietoje, pateikiant dokumentus;
  • Pareiškėjo Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės      narės piliečio paso arba asmens tapatybės kortelę arba Lietuvos      Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • Seniūnijos (savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos) arba      kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose      seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios      nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą apie pareiškėjo deklaruotą      gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos –      pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
  • Seniūnijos (savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos) arba      kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose      seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios      nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą apie vaiko deklaruotą gyvenamąją      vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos – pažymą      apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
  • Antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti      mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų      nuo jos išdavimo);
  • Vaiko gimimo liudijimą;
  • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos      ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą (kurioje nurodyta      darbingumo lygio priežastis – ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų,      arba ligos ar būklės, atsiradusios nuo vaikystės), jeigu kreipiamasi dėl      vyresnio nei 18 metų nedarbingo asmens, kuriam iki sukankant 18 metų buvo      nustatytas invalidumas (neįgalumas);
  • Teismo sprendimą arba savivaldybės administracijos direktoriaus      įsakymą, arba savivaldybės valdybos (mero) sprendimą (potvarkį) dėl asmens      paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju), jeigu pareiškėjas yra vaiko globėjas      (rūpintojas). 

Pastaba. Pakartotinai kreipdamasis į GVIFA dėl išmokos, pareiškėjas turi pateikti nustatytos formos prašymą išmokai iš VIF gauti ir antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo).

 


Prašymo išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti forma

 

Prašymo GVIFA dėl išmokų skyrimo iš Vaikų išlaikymo fondo pavyzdys ir pildymo instrukcija

 

Pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą forma 

 

Prašymas „Dėl pažymos apie išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą išdavimo"

 

(Pastaba. Prašymą Dėl pažymos apie išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą išdavimo galite užsisakyti ir paskambinę telefonu (8 5) 265 3986. Šiuo telefonu taip pat galite kreiptis dėl pasiteiravimo apie pažymą bei jos atsiėmimą)


Kokie yra išmokos mokėjimo terminai?

Sprendimas dėl išmokos iš VIF mokėjimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos. Jeigu dokumentai buvo pateikti papildomai, sprendimas priimamas per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią gautas paskutinis reikiamas dokumentas. 

Išmoka mokama periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Išmoka pradedama mokėti ne vėliau kaip nuo kito kalendorinio mėnesio po sprendimo mokėti išmoką priėmimo dienos. Jeigu periodinė išmoka mokama ne už visą mėnesį, jos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų, už kurias išmoka skiriama, skaičiui.

Išmoka už kiekvieną praėjusį mėnesį pervedama iki kito mėnesio 25 dienos į nurodytą pareiškėjo arba vaiko sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke.

Kokio dydžio išmoką galima gauti?

Iš VIF mokama ne didesnė kaip 1,5 MGL dydžio išmoka vienam vaikui per mėnesį. Konkretus išmokos dydis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyta tvarka.

Išmokos mokėjimas sustabdomas, jeigu:

  • pareiškėjas raštu pateikia prašymą sustabdyti išmokos mokėjimą;
  • pareiškėjas atsisakė priimti išmokas;
  • pareiškėjui apribota tėvų valdžia arba globėjas (rūpintojas)      atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo;
  • pareiškėjas mirė. 

Apie aplinkybių, dėl kurių stabdomas išmokų iš VIF mokėjimas, atsiradimą arba sužinojimą apie jų atsiradimą pareiškėjas privalo per 3 darbo dienas informuoti GVIFA.

Išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu: 

  • vaikas pradeda gauti iš skolininko visą arba dalį nemokėto      išlaikymo, priteisto teismo sprendimu arba teismo patvirtinta sutartimi      mokama periodinėmis išmokomis kartą per mėnesį;
  • skolininkas mirė;
  • atsiranda Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyti vaikui      priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai (nepilnametis      emancipuojamas; vaikas sulaukia pilnametystės; vaikas įvaikinamas; vaikas  mirė).

Apie aplinkybių, dėl kurių nutraukiamas išmokų iš VIF mokėjimas, atsiradimą arba sužinojimą apie jų atsiradimą pareiškėjas privalo per 3 darbo dienas informuoti GVIFA. 

Ką privalo žinoti pareiškėjas, gaunantis išmokas iš VIF vaikui išlaikyti? 

Prieš kreipdamasis į GVIFA dėl išmokų iš VIF gavimo, pareiškėjas privalo gauti nustatytos formos antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą. Ši pažyma kartu su kitais reikiamais dokumentais turi būti pateikta GVIFA ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo.

Pareiškėjas neteisėtai gautą VIF išmoką privalo grąžinti GVIFA administracijai į sąskaitą LT28 7300 0101 0539 8685.

Dėl pareiškėjo kaltės permokėta ir negrąžinta VIF išmokų suma išskaičiuojama GVIFA direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu iš pareiškėjui priklausančių VIF išmokų, išskaitant ne daugiau kaip 20 procentų per mėnesį mokėtinos sumos tol, kol permokėta suma grąžinama. 

Jei VIF išmokos mokėjimas pareiškėjui nutraukiamas, o permokėta išmokos suma neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas iš pareiškėjo išieškomas įstatymų nustatyta tvarka. 

Dėl GVIFA kaltės neišmokėta VIF išmokos suma išmokama už tą laikotarpį, kada ji turėjo būti mokama GVIFA sprendimu. 

Skolininko nemokamas išlaikymas vaikui ir dėl to susidariusi skola iki kreipimosi į GVIFA dienos iš Vaikų išlaikymo fondo nebus kompensuojama. 

Už teismo sprendimo arba teismo patvirtintos sutarties dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdymą yra atsakingas antstolis, kuriam yra perduotas vykdyti šis teismo sprendimas arba teismo patvirtinta sutartis. 

Skolininkas informuojamas apie tai, kad valstybė perima skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais sieks iš skolininko išsireikalauti iš VIF išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie GVIFA priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio sprendimo priėmimo paskelbiama „Valstybės žiniose“. 


Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos adresas ir darbo laikas

 

Rinktinės g. 48 (I-as aukštas), LT-09318  Vilnius
Kontaktinis tel. (8 5) 265 3986
Tel./fax. (8 5) 265 3984
El. paštas: info@gvifa.lt
GVIFA kontaktai

 

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos darbo laikas
Pirmadieniais-ketvirtadieniais: 8.00–17.00 val.
Penktadieniais: 8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka: 12.00-12.45 val.